veidrodiniame disko lauke - reljefinis Rusijos Federacijos valstybės herbo vaizdas, virš jo palei kraštą - puslankiu užrašas: "RUSIJOS FEDERACIJA", iš abiejų pusių įrėmintas dvigubais rombais, po herbu: ant kairėje - tauriųjų metalų ir lydinių pavyzdžių nuorodos, dešinėje - chemiškai gryno metalo kiekis ir kalyklos prekės ženklas, apačioje centre trijose eilutėse - užrašas: "RUSIJOS BANKAS", monetos nominalas "3 RUBLIAI" , metai: „2022“.
veidrodiniame disko lauke – reljefinis stelos „Karačajaus-Čerkesijos tautų draugystė“ vaizdas stilizuoto Elbruso viršukalnių vaizdo fone; dešinėje - Karačajaus-Čerkeso Respublikos herbas; viršuje palei kraštą - užrašas: "KARACHAYEVO-CHERKESS REPUBLIC", kairėje - užrašas: "100 METŲ".
Karačajų-Čerkesų autonominis regionas buvo suformuotas 1922 m. sausio 12 d. 1991 m. liepos 3 d. RSFSR įstatymu ji buvo pakeista į Karačajaus-Čerkesų Sovietų Socialistinę Respubliką kaip RSFSR dalį. 1992 m. gruodį ji buvo pervadinta į Karačajų-Čerkesų Respubliką. Įsikūręs šiaurės vakarų Kaukazo papėdėje. Administracinis centras yra Čerkesko miestas. Didžiąją dalį respublikos teritorijos užima kalnai (apie 80%). Pasienyje su Kabardino-Balkarija yra aukščiausia Kaukazo viršukalnė – Elbrusas. Respublikoje gausu vandens išteklių. Čia yra apie 130 ledyninės kilmės Alpių ežerų, daug kalnų krioklių. Per respublikos teritoriją teka 172 mažos ir didelės upės. Respublika pastatė ir eksploatuoja Didžiojo Stavropolio kanalo sistemą, kuri yra vandens tiekimo Stavropolio teritorijai šaltinis. Čia yra dideli medicininiu požiūriu vertingų mineralinių vandenų, tokių kaip "Narzan" ir terminių šaltinių, atsargos.
Menininkai: E.V. Kramskaya (aversas), O. G. Šepelis (atvirkštinis). Skulptoriai: A.A. Dolgopolova (averse), O. G. Šepelis (atvirkštinis).